3 geriausios Nuria Barrios knygos

Proza įgauna didžiausią lyriškumą ten, kur, atrodo, žmonija nutolsta nuo maloniausių ir draugiškiausių principų. siaubai atsiranda nuo egzistencinio iki aplinkybės. Tai yra begalinė pasakojimo erdvė Nuria Barrios Jis veda mus per dideles gyvybiškai svarbias erdves iki praktiškai agorafobijos. Viskas, kad pagaliau pasiūlytume mums reikalingą, gražų prieglobstį, atsveriant tuo grožiu, kuris baigiasi jojantis ant filtruotų saulės spindulių, paversto žodžiais, kai buvo galima įsitikinti, kad viskas yra laukinė ir grėsminga.

Tai yra tikrasis literatūros grožis, kuris turi pasireikšti kontrastai, lydintys natūralius žmogaus prieštaravimus. Nes gimti – tai mirti po truputį, kiekvieną minutę, ir tai sunkiai paaiškinama arba sutampa su mūsų pretenzijomis į amžinybę, paduodama protui.

Romanai, eilės, istorijos, straipsniai ir vertimai. Nuria Barrios rankose viskas yra literatūra, raidžių siela, išugdyta humanistinės filosofijos kaip pašaukimo, kuri galiausiai atsiskleidžia kaip esminė transcendentiškiausių istorijų, vidinių istorijų, kurios nuspalvina bet kokio įvykio įvykius, pasakotojų dvasia. su išsamiomis kronikomis.epocha.

3 populiariausios Nuria Barrios rekomenduojamos knygos

Viskas dega

Nelengva manyti. Tačiau tiesa ta, kad kreivų linijų neištiesina Dievas, o tuo labiau kažkas, linkęs į pražūtį kaip likimą. Tame pralaimėjime, kuris yra bendras mums visiems, šiek tiek kiekvienai naujai pralaimėtai dienai, nemirtingumo blyksniai, rodantys kundera toje siautėjančioje žmonijoje, kuri susiduria su savo grubiu atspindžiu, pabunda didžiausi blizgesiai...

Ar užtenka meilės, kad išgelbėtum gyvybę nuo nelaimės? Gražus, ryškus ir jaudinantis romanas apie šeimą, smulkią liniją, skiriančią normalumą nuo nelaimės, ir šviesos pėdsaką, kurį visada palieka meilė.

Tai dviejų brolių istorija. Mažylis vadinamas Lolo ir jam šešiolika metų. Jo vyresnioji sesuo Lena yra pamėgusi kreko ir heroino. Jis jau metus buvo išvykęs iš namų ir niekas nežino jo buvimo vietos. Vieną rugpjūčio dieną Lolo ją pasitinka Barajaso oro uoste, kur ji gauna pinigų iš smulkių vagysčių. Norėdamas įtikinti ją grįžti namo su juo, jis nusprendžia palydėti ją į lūšnyną, kur Lena perka narkotikus ir, atrodo, gyvena.

Kai jie ten atvyksta, užklumpa naktis ir Lolo susiduria su iš pažiūros chaotiška ir pragariška realybe. Lena duoda jam lapelį ir jis staiga lieka vienas, pasiklydęs ir klano kovos viduryje. Kai ji sužino, kad Lolo gyvybei gresia pavojus, ji eina jo ieškoti. Atskirai kiekvienas brolis bando surasti kitą lenktynėse su laiku.

Kaip toli narkomanas gali nueiti, kad išgelbėtų savo brolį? Ar leisite jiems jį nužudyti, jei jis kels pavojų jo naudojimui? O kiek toli Lolo pajėgi išgelbėti į bedugnę grimztančią seserį? Ar jis rizikuos savo gyvybe? Viskas dega kalba apie tai, ką reiškia šeima, apie ploną liniją, kuri skiria normalumą nuo nelaimės ir šviesos pėdsaką, kurį visada palieka meilė.

Viskas dega

Aštuoni centimetrai

Trumpi atstumai, visada. Novelė atskleidžia budintį autorių, kaip įasmeninti sąvokas, pasaulėžiūrą, metaliterinį požiūrį į savo amatą ir natūralų norą palikti juodą ant balto tai, kas burbuliuoja viduje.

Šį kartą – iki vienuolikos istorijų, kurias supina tragikomedija, kurią beveik visada nugali galutinis pralaimėjimas, kupinas giliausių jausmų. Personažai, atnešti iš pamestų eilėraščių, sudarančių epinį išgyvenimo eilėraštį, atokiojo Uliso dainą, kuri niekada negrįžta į Itaką to papasakoti.

Koks atstumas skiria skausmą nuo laimės? Čigonas evangelikas klebonas lūšnyne savo ugningiems tikintiesiems skelbia, kad atstumas tarp vieno ir kito yra aštuoni centimetrai. Nuria Barrios pasakojimai, intensyvūs ir gyvybingi, yra tame minimaliame intervale: ten, kur ne viskas prarasta, kur rašymas daro atpažįstamus slenksčius, kurie mums retai rodomi. Šios vienuolika istorijų turi kraštus ir ryškiai šviečia. Yra vienuolika deimantų. Jie supjaustė. Ar ne to tikimės iš literatūros? Tegul jis teiraujasi, tegul mus apšviečia, tegul mus skaudina.

aštuoni centimetrai

Paukščių abėcėlė

Nuria Barrios visatoje net vaikystės rojus turi kitą pusę rūpesčių, kylančių dėl vien būties fakto. Nes kiekviena paskutinė abejonė dėl mūsų ėjimo per šį pasaulį reiškia, kad net mūsų vaizduotė pateikia mažiausiai laukiamus atsakymus.

Nix yra šešerių metų, gimęs Kinijoje ir įvaikintas. Ji labai myli savo šeimą, tačiau kankina apleistumo skausmas, kuriam ji nežino, kaip pavadinti. Tik mamos sugalvotos istorijos ją ramina, numalšina pyktį ir sumišimą. Bet skausmas visada grįžta.

Mergina tiki, kad laimės paslaptis yra įsčiose, kuriose gyvename iki gimimo. Jo draugai žino tas įsčias, jie kilę iš jos, o Niksas mano, kad norėdamas būti laimingas kaip jie, jis turi grįžti į savo mamos kinietę, vietą, kur viskas prasidėjo. Tik grįžęs į pradžią jis galėtų žinoti, kas jis yra, įprasminti savo naują gyvenimą, pašalinti tiek daug neatsakytų klausimų. Bet ta kelionė neįmanoma. Arba jeigu?

Nuria Barrios čia sukurtas balsas nukelia mus į nepaprastai jautrios ir išradingos merginos širdį. Paukščių abėcėlė yra romanas apie tai, ką reiškia būti įvaikintam, apie nuožmias žaizdas, kurias sukelia apleidimas, apie pamiršimą ir atmintį bei apie judinančią meilės galią. Bet visų pirma tai romanas apie vaizduotės galią.

Paukščių abėcėlė
5/5 – (20 balsai)

Komentuoti

Ši svetainė naudoja "Akismet", kad sumažintų šlamštą. Sužinokite, kaip apdorojami jūsų komentarų duomenys.