Už vėsumos Murakami, patinka rašytojai Yoshimoto o Šimazaki Jie rodo, kad japonų literatūra taip pat yra didžių pasakotojų, atsakingų už visų kultūros įvykių skersinį visuotinumą, reikalas. Nieko daugiau pretenzingo savo pareiškime, kaip veiksmingą savo tikrovėje. Nes geriausia sintezė yra kultūrų mišinys. Galia mėgautis įsivaizdavimu, perkelta į popierių iš kultūrinių pareiškimų, toli gražu ne etnocentrinės inercijos, „civilizacijų aljansui“ daro daug daugiau nei bet kuris kitas politinis ritinys.
„Shimazaki“ atveju ir nuo to laiko, kai esu įtrauktas į etnologiją, nėra taip, kad mes esame priešais japonų siųstuvą kaip aplinką ar ypatingą siužeto motyvaciją. Tiesą sakant, ji jau rašo savo dabartinės Kanados priimta prancūzų kalba. Tačiau aišku tik tai, kad literatūroje taip pat sklando savitumas ir blowjob. Ir čia jūs mokotės, suprasdami personažus, kurie sukelia labai tolimą motyvaciją, tapome mūsų dėka empatijos, kurią kiekvienas skaitymas atneša.
Trumpai tariant, kad skaitydami „Shimazaki“ susigrąžiname minimalistinį, bet išsamų egzistavimo tašką, kai tapome kruopščiais sielos stebėtojais. Mes tampame keistais auksakaliais, artėjant prie giliausių jų charakterių instinktų. Visa tai dėka beveik atominio požiūrio į jo personažus - nuo emocijų ląstelės iki troškimų dvasios.
3 populiariausi Aki Shimazaki romanai
Yamato širdis
Istorijos apie neįmanomas meile, kardais sukryžiuotas širdis ir neišvengiamus įsipareigojimus nelaimingiausiems likimams vis dar yra šaltinis, iš kurio galima išgelbėti tą romantizmo tašką, kuris japonų atveju susijęs su daugeliu kitų nepaprastai įdomių aspektų, tokių kaip garbės samprata. Istorijos vietos Japonijoje po Antrojo pasaulinio karo atgimusios Japonijos kontrastas suteikia mums dar sudėtingesnį scenarijų kai kuriems veikėjams, su kuriais norėtume, kad pasaulis pagaliau pasisuktų kitaip ...
Aoki Takashi yra trisdešimt metų ir dirba prestižinėje Tokijo kompanijoje, kuri reikalauja absoliučio laiko ir atsidavimo iš savo darbuotojų. Meilės gyvenimui vietos beveik nėra, tačiau Takashi žiauriai ir netikėtai įsimyli Yuko - registratorę, su kuria dalijasi prancūzų kalbos pamokomis. Kartu jie pradeda gražius santykius, kupinus kasdienių ritualų, kuriems gresia pavojus, kai galingo „Sumida“ banko įpėdinis ją pastebi ir oficialiai paprašo tėvo rankos.
Nors Shimazaki rašo prancūzų kalba, jis priklauso tai pačiai didžiųjų šiuolaikinių japonų rašytojų, tokių kaip Haruki Murakami, Hiromi Kawakami ir Yoko Ogawa, giminei su unikaliu jausmingumo ir melancholijos deriniu bei dėmesiu mažiems ir dideliems gamtos ir žmogaus pokyčiams. siela ..
„Hôzuki“, „Mitsuko“ knygynas
Senos knygų spintos kvapas sklinda iš šviesos gijų, filtruojančių tarp jos tūrių. O kur tamsa tarp lentynų kabo virš mūsų begalinių istorijų šešėliais ir neprieinama proto, toks knygnešys kaip „Mitsuko“ žino viską, kas gali nutikti, nepaisant akivaizdžios tylos ...
„Mitsuko“ turi knygyną „Lance“, kurio specializacija yra filosofiniai darbai. Ten jis ramiai leidžia dienas su savo motina ir kurčiu nebyliu sūnumi Tarô. Tačiau kiekvieną penktadienio vakarą ji tampa padavėja aukščiausios klasės šeimininkės bare. Šis darbas leidžia jam užtikrinti savo finansinę nepriklausomybę, ir jis vertina pokalbius su intelektualais, kurie dažnai steigiasi.
Vieną dieną į parduotuvę įeina garbinga moteris, lydima jaunos dukters. Vaikai iškart traukia vienas kitą. Ponios atkaklumu ir norėdama įtikti Tarô, nepaisant to, kad jis paprastai vengia susidraugauti, Mitsuko sutinka vėl jas pamatyti. Šis susitikimas gali pakenkti jūsų šeimos pusiausvyrai.
Aki Shimazaki čia tiria motinos meilės prigimtį. Su dideliu subtilumu jis abejoja kaklaraiščių pluoštu ir tvirtumu.
Nagasakio kvintetas
Didelis žiaurumas baigiasi blogiausiu darbu, grėsmingai įvykdžius patricidą. Šis romanas pakeičia savo dėmesį nuo bombų tragedijos prie vidinio mechanizmo, kuris taip pat susprogdino Jukiko pasaulį ...
Visą savo gyvenimą Yukiko gyveno su siaubinga paslaptimi: 9 m. Rugpjūčio 1945 d. Rytą, prieš bombą numetant ant Nagasakio, ji nužudė savo tėvą. Laiške, paliktame dukrai po mirties, jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir atskleidžia, kad turi pamotį. Netrukus paaiškės, kad neišpasakytas paslaptis saugojo ne tik Jukiko. Asmeninės istorijos yra susipynusios su istoriniais įvykiais: Antrasis pasaulinis karas Japonijoje, konfliktai su Korėja, 1923 m. Žemės drebėjimas. Kartos seka viena kitą, o atsiranda aiškus visuomenės portretas - japonų, kupinų prieštaravimų ir susietų su jos tradicijomis ...
Fone - gamta, nuolatinis ir diskretiškas buvimas, subtilus ir elegantiškas kaip Aki Shimazaki rašinys: vėjas, glostantis skruostą, debesys dusinančiame vasaros danguje, ugnikalniai, skrendantys virš upelio, mėlyna wasurenagusa žolė, kamelijos Nagasakio miške. Trumpi rafinuoto paprastumo sakiniai, kartais subtiliai poetiški, kiti jausmingi, susiduriantys su privačiomis ir visuotinėmis dramomis ir per kuriuos net tamsiausia istorija galiausiai išsprendžiama su lengvumu, kurį Shimazaki sugeba įpūsti.
1 komentaras apie „3 geriausios Aki Shimazaki knygos“